Dėkojame: Zarasų krašto muziejaus direktorei Ilonai Vaitkevičienei, Tverečiaus seniūnei Česei Vitėnienei, Kaltanėnų seniūnui Tomui Rokickiui, Šakynos kaimo kapinių prižiūrėtojui Vincentui Kundrotui, Ukmergės muziejaus administracijai, Molėtų muziejaus kraštotyros fondui, Užugirio krašto muziejui, Panevėžio bibliotekos kraštotyros skyriui, Utenos bibliotekai, Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos girininkui Jonui Barzdėnui, Salako bendruomenės centro darbuotojai Vidai Žilinskienei, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros fondui, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojui Algimantui Lelešiui, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos kraštotyros fondui, Leipalingio seniūnui Antanui Krancevičiui, Leipalingio pagrindinės mokyklos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejaus vadovei Birutei Zuzevičienei, Pajevonio parapijos kunigui

1863 metų sukilimas yra vienas reikšmingiausių įvykių Lietuvos krašto XIX a.istorijoje.
Šalies istorinio paveldo požiūriu yra svarbu užfiksuoti ir išsaugoti kaip galima daugiau fizinių ir informacinių objektų bei artefaktų, susijusių šiuo istoriniu fenomenu bei jo dalyviais, todėl 2013 metais Lietuvoje surengta daug įvairių projektų, skirtų 150 sukilimo metinėms paminėti bei istorinei atminčiai plėtoti. Šiame kontekste ir buvo pradėtas projektas " 1863 metų sukilėlių palaidojimo vietų Lietuvoje duomenų bazės sudarymas, nufotografavimas ir atvaizdavimas skaitmeniniame žemėlapyje".

1863 m. sukilime dalyvavo tūkstančiai įvairių tautybių Lietuvos gyventojų, atvykėlių iš užsienio. Tačiau apie jų žūties, egzekucijos ir palaidojimo vietas nėra daug žinių. Kultūros paveldo registre aprašyta vos kelios dešimtys šio tipo objektų. Kita problema, kad informacija apie pastarąsias palaidojimo vietas yra žinoma siauram kultūros paveldo specialistų bei istorikų ratui, ji nėra parengta platesniam visuomenės ratui, t.y. nėra sutelkta vienoje vietoje (svetainėje) ir nėra pateikta populiaria forma.

Sprendžiant šias istorinės atminties problemas jėgas suvienijo asociacija "Lapkričio 2-osios draugija" ir Vilniaus universiteto studentų istorikų korporacija "Tilia". Jos iškėlė sau užduotį papildyti kultūros paveldo registro informaciją apie sukilėlių palaidojimo vietas naujais duomenimis, nufotografuoti išlikusius kapus bei žinomas palaidojimo vietas, nustatyti jų koordinates ir atvaizduoti jas skaitmeniniame interaktyviame žemėlapyje. Projekto partneris - Kėdainių krašto istorijos muziejus, projektą parėmė Lietuvos kultūros fondas.

Duomenų rinkimas iš archyvų, muziejų ir kitų kultūros paveldo institucijų vyko nuo 2013 metų vasario iki gegužės, ekspedicijos, palaidojimo ir egzekucijos vietų lankymas vyko liepos-rugppjūčio mėnesiais. Visus šio darbus atliko korporacijos "Tilia" nariai, padedami asociacijos "Lapkričio 2-osios draugija" savanorių. Projekto dalyvius konsultavo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Darius Staliūnas. Svetainės dizainą sukūrė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokinys Donatas Prialgauskas. Šio darbo rezultatas - pirmieji 200 taškų skaitmeniniame žemėlapyje.

Projekto vykdytojai viliasi, kad turės galimybę jį vystyti ir ateityje. Kviečiame organizacijas ir žmones, kurie neabejingi krašto istorijai, prisidėti prie jo tolimesnės plėtros turimais duomenimis, šaltiniais, kitokia aktualia informacija. Taip pat būsime dėkingi už finansinę ir materialinę paramą.

Šiuo metu yra 165 palaidojimų vietos.